Informacija
Marija Montessori (1870-1952) žymi Italijos gydytoja, pedagogė, psichologė, mokslininkė, socialinio gyvenimo reformatorė, atrado vaiko prigimtyje, neįžiūrėtus universaliuosius dėsnius. Tų dėsnių taikymas vaiko auklėjime sudaro šios sistemos esmę.
Filosofija
Montessori koncepcija apima žmogaus fizinį ir dvasinį vystymosi laikotarpį nuo gimimo iki subrendimo. M. Montessori sistema – pagalba žmogaus asmenybei, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą. Psichologai tvirtina, kad pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai reikšmingi jo psichikos vystymuisi, asmenybės pagrindų formavimuisi, todėl labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga ir vystosi, ko ir kaip jis mokosi. Taigi Montessori ugdomosios priemonės yra vaikų darbo priemonės, ir tuo jos skiriasi nuo tradicinės didaktinės medžiagos, kuri yra mokytojo pagalbinė priemonė. Čia akcentuojama, kad kiekvienas vaikas turi pasirinkti ir veikti su ugdymo(si) priemone pats, patirdamas kuo mažiau suaugusiojo įsiterpimo. Dirbdamas ugdomojoje aplinkoje vaikas pats gali susirasti jį dominančias veiklas mokslo ar žinių srityse, išmoksta planuoti savo veiklą, geba veikti ir dirbti savarankiškai, netrukdydamas aplinkiniams.
Metodas
Pagrindinis M. Montessori metodo principas – kiekvienas vaikas savo asmenybę kuria tam tikroje, specialiai paruoštoje aplinkoje. Ši aplinka gali būti bet kur – grupėje, namų kambaryje ar žaidimų aikštelėje. Svarbiausias tikslas, kurio mokomosiomis priemonėmis siekiama – padėti vaikui pačiam sugrupuoti daugybę patirtų įspūdžių ir apdoroti gautą informaciją. Kiekviena priemonė turi klaidų kontrolę – yra taip pagaminta, kad vaikas pastebėtų savo klaidas. Tam tikrų ugdymo(si) priemonių ir užsiėmimų dėka sudaromos trys sferos į kurias įtraukiami vaikai: gyvenimo praktikos pratimai, juslių lavinimas, mokslo medžiaga.
Gyvenimo praktikos pratimai (skalbimas, rankų plovimas, vaisių – daržovių pjaustymas, indų plovimas). Atlikdamas gyvenimo praktikos pratimų darbus, vaikas koordinuoja savo judesius, lavina vaizduotę, mąstymą, koncentruoja dėmesį, ugdo valią, formuoja vidinę discipliną, patenkina įgimtą tvarkos poreikį, jaučiasi esąs reikalingas visuomenės gyvenime, išmoksta mylėti save ir aplinką.
Juslių lavinimas (kvapų pažinimas, svorio pajautimas, šiurkštumo, švelnumo nustatymas, klausos lavinimo pratimai ir pan.). Šių priemonių tikslas nėra pateikti naujų įspūdžių, o susisteminti, sukataloguoti jau turimus įspūdžius, kurie bus reikalingi vaiko ateities dvasiniame gyvenime.
Mokslas (augalų ir gyvūnų pažinimas, domėjimasis žmogaus anatomija, geografija, muzika, vaizduojamaisiais menais ir pan.).
Mokslo medžiaga vaikui padeda atskleisti savitarpio santykius tarp materijos ir energijos, tarp erdvės ir laiko. Kiekviena mokslo sudėtinė dalis vaiko aplinkoje – sudaro atskirą taką pasaulio tyrinėjimui, individualiems atradimams, kurie įgalina vaikus kilti į aukštesnį idėjų pasaulį, nes tikras žmogaus pašaukimas – ne vien būti, bet ir kurti.
Grupė
Montessori grupėje sudarytos palankios sąlygos ugdytinių socialiniam auklėjimui(si), nes grupę lanko vaikai nuo 3-7 metų. Vaikai išmoksta globoti mažesniuosius draugus, geranoriškai pagelbėti įvairiose situacijose. Jie turi tarpusavyje susitarti, palūkėti kol kitas baigs darbą. Be to, mokosi rūpestingai ir atsargiai naudotis priemone, nes su ja dar dirbs kiti. Kiekviena priemonė turi pastovią jos laikymo vietą. Grupės aplinka atitinka vaikų ugdymo(si) amžiaus tarpsnius ir paruošta taip, kad kiekvienas vaikas galėtų lengvai joje orientuotis, pasirinkdamas sau veiklą ir pratindamasis savarankiškai veikti bei tobulėti, netrukdydamas kitiems grupės draugams. Jos aplinkoje yra ir tokių ugdymo(si) priemonių, kurios įgalina veikti ar bendradarbiauti su keliais vaikais, skatinanti teigiamus vaikų tarpusavio santykius, geranoriškumą, savitarpio susitarimą.
Labai svarbus vaidmuo Montessori grupėje tenka tylai. Kiekvienas turi dirbti taip, kad šalia galėtų dirbti ir kiti. Vaikai stengiasi palaikyti tylą klausydami relaksacinės muzikos, dalyvaudami įvairiuose tylos pratimuose bei žaidimuose.
Kur slypi M. Montessori pedagogikos lavinimo patrauklumas?
Idėja yra tokia: jei seksime vaiko interesus ir jo galimybes, neatsiras motyvacijos problemų ir mokytojui dirbti bus žymiai lengviau. Įrodyta, kad medžiaga, kuri vaikui patinka, kuriai jis nusiteikęs, pasisavinama daug geriau. Užduotys yra taip apgalvotos, kad jas atlikti galima be įtampos, lavinant nuovoką bei suvokimą. Pedagogas stebi kiekvieną vaiką ir seka jo vystymosi procesą, jei reikia – stebi ir tiria jį papildomai: tai suteikia galimybę nepraleisti problemų, kurios vėliau aštriai gali iškilti vaiko mokymosi procese. Kai vaikui sekasi – tai geriausia motyvacija dirbti toliau.
